Nors nedidelį kiekį rūgšties žmogaus organizmas pasigamina pats, pagrindinis gintaro rūgšties šaltinis – Baltijos gintaras. Esant 250-300°C temperatūrai jis išsilydo ir pradeda virti.

Gamybos metu gintarą distiliuojant atskiriamas tamsiai raudonas gintaro aliejus, kristalinė gintaro rūgštis bei gintaro kanifolija. Įvairių rūšių gintare yra nuo 2,5 iki 8% gintaro rūgšties.

Žmogaus sveikatai gintaro rūgštis – būtina. Kaip ir citrinos rūgštis, gintaro rūgštis vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose ir dalyvauja Krebso (citrinos rūgšties) cikle, kurio pagrindinis rezultatas – energijos gamyba iš gliukozės. Vienos iš šio ciklo reakcijų metu yra sintetinama gintaro rūgštis, reikalinga organizmo medžiagų apykaitai.

Sureguliuota medžiagų apykaita užtikriną žmogaus atsparumą ligoms, pavyzdžiui, peršalimui, gripui, taip pat slopina uždegimus ir palaiko energijos pojūtį.

Gintaras susidarė prieš maždaug 50 milijonų metų, o jo randama vis mažiau. Ilgą laiką teigiamos gintaro rūgšties savybės buvo visiškai įslaptintos, nors apie jas buvo žinoma gana seniai. Paslaptingumas aiškinamas tuo, kad anksčiau išgaunamas gintaro rūgšties kiekis būdavo labai nedidelis. Ši reta medžiaga buvo naudojama kosmonautų, povandeninių laivų ekipažų, specialiosios paskirties būrių rengimo ir reabilitacijos metu, kol galiausiai tapo prieinama platesnei visuomenei.

Vartojimas: 1 puodeliui (150ml -200ml) gintaro arbatos gėrimo įdėkite pusę arbatinio šaukštelio mišinio (1g ), užpilkite verdančiu vandeniu (+90°C ) . Papildomai galite pagardinti arbatą imbieru. Mėgaukitės paruošta gintaro arbata. Rekomenduojame per dieną suvartoti ne daugiau 2g. mišinio.

Sudedamosios dalys: Pušų spygliai, mėta, gintaro rugštis iš baltijos gintaro, vitaminas C. 

Grynasis kiekis: 30g.  ( 30 puodelių )